raindrops.jpg

Istorija:

Antakalnis kaip priemiestis susiformavo jau XV amžiuje. Antakalnis, nuo senamiesčio besiskiriantis savo kalvotu paviršiumi, turtingesniu reljefu, aukštesne padėtimi, pasižymi ne mažiau įvairia ir turtinga architektūra nei senamiesčio. Antakalnyje anksčiau kūrėsi ne amatininkai bei darbininkai, o smulkūs bajorai, valdininkai, kilo didikų bei dvarininkų rūmai, vienuolynų ir bažnyčių ansambliai. Antakalnio teritorija anksčiau tęsėsi nuo Vilnelės žiočių iki Didžiojo Kunigaikščio rezidencijos viršupyje; ji apėmė dabartinio Kalnų parko teritoriją bei gretimus rytinius naujai užstatytus plotus, buvusias Sluškų dvaro ir Pacų rūmų žemes, Leterano kanauninkų vienuolyno teritoriją, didžiausias Antakalnyje Sapiegų valdas, trinitorių vienuolyno, jezuitų vasarvietes, artilerijos, arba Pučkornios, žemes ir Didžiojo Kunigaikščio viršupį. Dabar dalis teritorijos, į kurią patenka Sluškų gatvės sklypas, nuo Vilnelės žiočių link šv. Petro ir Povilo priskiriama senamiesčiui.


Gamtinė geografinė mikrorajono padėtis:

Antakalnio seniūnija yra antra pagal teritorijos dydį tarp kitų Vilniaus miesto seniūnijų. Jos plotas 77,2 km² arba 19,3% visos Vilniaus miesto teritorijos. Antakalnyje yra apie 640 žmonių arba 3,9% visų Vilniaus įmonių. Įmonių tankumas yra vienas mažiausių mieste. Tas pats seniausias Vilniaus priemiestis, išsidėstęs prie Neries ir Vilnios upių tarp kalvų ir pušynų, visai susiformavęs jau XV amžiuje. Vakaruose ribojasi su Šnipiškių, pietuose su Užupio, šiaurės vakaruose su Žirmūnų mikrorajonais. Antakalnio pietvakariuose plyti senamiestis. Antakalnis - vienas seniausių ir prestižiškiausių Vilniaus miesto rajonų. Jame gyvena apie 50 000 žmonių, veikia 3 vidurinės mokyklos, Lietuvių kalbos institutas, 6 gydymo įstaigos, yra studentų miestelis. Antakalnis išsiskiria savo gamta. Vakariniu rajono pakraščiu teka Neris. Nuo šv. Petro ir Povilo bažnyčios lygiagrečiai Neries upei eina pagrindinė Antakalnio gatvė, kurioje yra dauguma verslui skirtų patalpų. Statmenai Antakalnio gatvei į vieną ir į kitą pusę išsidėsčiusios gatvelės su gyvenamaisiais namais. Šis rajonas turi gerą susisiekimą visuomeniniu transportu, jis laikomas vienu švariausių Vilniaus miesto gyvenamųjų mikrorajonų. Tai pats žaliausias miesto rajonas – miškai ir parkai sudaro apie 70% teritorijos.


Gyventojai:

Gyventojai mikrorajone pasiskirstę nevienodai.Tankiausia gyvenama pietinėje Antakalnio mikrorajono dalyje, kadangi ta dalis arčiaus centro. Šiaurinė dalis yra mažiau apgyvendinta dėl stambių miškų. Antakalnio mikrorajonas užima antrą vietą Vilniuje pagal gyventojų skaičių. Pagal šį rodiklį Antakalnį lenkia tik Žirmūnų mikrorajonas. Pagal 2001m. balandžio mėnesio gyventojų surašymo duomenis, Antakalnyje gyveno apie 39,7 tūkstančio gyventojų. Šiuo mety gyventojų kiekis mikrorajone jau pasiekė net 50 000 tūkstančių gyventojų ribą.


Susisiekimas:

Antakalnio mikrorajonas yra išsidėstęs šiaurės rytų Vilniaus miesto dalyje. Vakarinis jo pakraštys sutampa su Nėrimi. Nepaisant to, susisiekimas tiek su kitais mikrorajonais, tiek pačiame Antakalnyje yra geras. Susisiekimui ypač svarbūs yra Žirmūnų, Šilo ir Valakupių tiltai. Jie išsidėstę ties tankiausiai gyvenama Antakalnio mikrorajono vieta. Antakalnio mikrorajone keleiviai pervežami dviejų rūšių viešuoju transportu: autobusais ir troleibusais. Pirmieji troleibusai, maršrutas Stotis- Antakalnis, į Vilniaus gatvę išriedėjo 1956-ųjų lapkričio 6-ąją. Nutiesus pirmają troleibusų liniją, sostinei nupirktos aštuonios naujos čekiškos transporto priemonės. Antakalnio mikrorajone, Žolyno gatvėje, pastatytas pirmasis dabartinis I troleibusų parkas.


Architektūriniai - urbanistiniai kraštovaizdžio ypatumai Vilniaus miesto kontekste:

Pačioje Antakalnio pradžioje sutinkame šv. Petro ir Povilo bažnyčią - gražiausias barokinis statinys meilės deivės šventyklai. Bažnyčia savo išskirtiniu grožiu Antakalniui suteikia nepakarotjamo žavesio. Tolėliau, atokiai nuo gretimų namų stovi Sapiegų dvaras, Trinitorių vienuolynas ir bažnyčia. Dešinėje pusėje dar ir šiandien tęsiasi buvusio Sapiegų dvaro parko tvoros. Kairėje pusėje, ant Neries kranto, stovi gražus namas - Vileišių rūmai. Štai tokia senovine dvasia prasideda Antakalnio istorija. Už šių senovinių pastatų dešinėje Neries krante sutinkame Saulės, Antakalnio ir Našlaičių kapines. Už jų driekiasi Šveicarijos parkas. Pažvelgus kairiau link Neries pamatysime gyvenamąjį kvartalą. Čia išsidėstę penkiaaukščiai gyvenamieji mūriniai namai. Važiuojant link Saulėtekio sutiksime daug naujų pastatų taip pat dvi vidurines mokyklas, keturias gydymo įstaigas, Antakalnio biblioteką bei du paštus. Artėjant į Antakalnio pabaigą, Žirgo gatvėje, galima pamatyti nesenai pastatytą modernų daugiaaukštį iš kurio viršutiių aukštų atsiveria fantastiški miesto vaizdai. Netolimoje ateityje V. Grybo g. 34 iškils modernus daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas, prie Šilo tilto - nauja ir moderni Ugnegesių ir gelbėtojų buveinė.


Rekreacinis panaudojimas:

Antakalnis išsiskiria savo gamta. Tarp miškų tyvuliuoja net keturi ežerai ( Antavilių, Baldžio, Tapelio bei Juodžio), vakariniu rajono pakraščiu teka Neris. Tai pats žaliausias miesto rajonas - miškai ir parkai sudaro 70% teritorijos ( Antavilio, Turniškių miškai, Šveicarijos parkas). Nemažą dalį sudaro saugomos teritorijos: tai Aukštagirio, Valakupių klonio geomorfologiniai, Veržuvos upelio hidrografinis ir Tapelių telmologinis draustiniai. Taigi Antakalnio mikrorajonas turi puikias sąlygas rekreacijai. Jo miškingos teritorijos puikiai tinka aktyviam poilsiui, turizmui. Saugomų teritorijų statusas leidžia apsaugoti jas nuo neigiamo poveikio. Antakalnio mikrorajono teritorijoje esantys ežerai yra labai populiarūs vilniečių tarpe ir sutraukia daug poilsiautojų. Prie kai kurių iš jų veža viešasis transportas. Taip pat čia yra įsteigta reabilitacijos centrų, poilsiaviečių, jojimo klubas. Dėl savo gražios gamtos, didelių miškingų neužstatytų plotų, ežerų gausos Antakalnio mikrorajonas turi labai didelį rekreacinį potencialą ir šiuos požiūriu jis yra smarkiai naudojamas, tačiau panaudojamas toli gražu ne visos jo galimybės.